Grupinės riaušės Miunchene: maištas už įtrauktį ir apsisprendimą!

Grupinės riaušės Miunchene: maištas už įtrauktį ir apsisprendimą!

Šeštadienio popietę Marienplatz Miunchene virto apsisprendimo ir pasipriešinimo etapu. „Fringe group riot“ – toks buvo šio kelis šimtus žmonių sutraukusio renginio šūkis, kurį organizavo atsidavusi, žmonių su negalia teises iškelianti grupė. Per pusę nieko nepadarė organizatorė Patricia Koller. Ji su elektriniu vežimėliu išsikovojo kelią į sceną ir prabilo: „Mes nenorime gailėtis, nebenorime klausti, mes maištaujame! – šaukė ji į mikrofoną, išreikšdama savo diskomfortą dėl dabartinių socialinių ir politinių sąlygų.

Renginyje, kuriame buvo muzikinių pramogų su būgnų grupe ir DJ GeorgiaG, taip pat buvo vietos asmeniniams nukentėjusiųjų reportažams. Savo kalboje Koller pakartojo pagrindines temas: apsisprendimą gyventi, dalyvavimą ir prieinamumą. Jų kritika buvo nukreipta ne tik į socialines kliūtis, bet ir į vyriausybę bei planuojamus paslaugų žmonėms su negalia mažinimus. Daugelis dalyvių šiuos sumažinimus vertino kaip žingsnį atgal vienodo dalyvavimo srityje.

Teisinė bazė

Svarbiausias renginio momentas buvo raginimas visapusiškai įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių konvenciją (JT neįgaliųjų teisių konvencija), kuri buvo priimta 2006 m. ir kurios tikslus galima pavadinti pavėluotais. Tai svarbus tarptautinis dokumentas, garantuojantis garantuotas teises maždaug 1 milijardui žmonių su negalia visame pasaulyje, įskaitant galimybę gauti išsilavinimą ir visuomenę be kliūčių. Vokietija konvenciją pasirašė 2007 m. kovo 30 d., o šioje šalyje ji įsigaliojo 2009 m. kovo 26 d. Tai inicijavo aiškų paradigmos pokytį neįgaliųjų politikoje – nuo ​​nepakankamo medicininio supratimo link žmogaus teisių požiūrio, kuriuo ypač siekiama įgyvendinti žmonių su negalia žmogaus teises.

Federalinė vyriausybė taip pat pradėjo nacionalinį veiksmų planą, siekdama užtikrinti lygias švietimo ir darbo galimybes ir sudaryti sąlygas savarankiškam dalyvavimui. Susietas Neįgaliųjų teisių komitetas buvo įkurtas reguliariai tikrinti, kaip laikomasi susitarimo. Tačiau, kaip jau parodė pastarieji įvykiai, įgyvendinimą dar yra daug kur tobulinti, todėl dabartinių Europos Parlamento narių už žaliuosius Patricia Koller ir Katrin Langensiepen reikalavimai yra pernelyg suprantami.

Kreipimasis už lygias galimybes

Iš esmės kalbama apie tai, kad žmonės su negalia pripažįstami žmogaus teisių nešėjais. Valstybė turi pareigą gerbti, garantuoti ir ginti šias teises. Pagrindinis klausimas išlieka: ar mes, kaip visuomenė, pasiruošę imtis būtinų veiksmų, kad sukurtume tikrai įtraukią visuomenę? Mūsų dar laukia daug darbo. JT neįgaliųjų teisių konvencija ir jos įgyvendinimas turi tapti savaime suprantamu dalyku ne tik teisės aktuose, bet ir visoje visuomenėje.

Kur jis iš tikrųjų nukeliaus, dar reikia pamatyti. Tačiau viena aišku: žmonių su negalia balsai nebebus ignoruojami.

Daugiau informacijos apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jo įtaką neįgaliųjų politikai Vokietijoje rasite pranešimuose iš Pietų Vokietijos laikraštis, BMAS ir Žmogaus teisių institutas.