Diskusija dėl šaukimo: ar Vokietijos kariuomenė pasiruošusi ekstremaliajai situacijai?
Pirmadienį, 2025 m. rugsėjo 22 d., ekspertai Berlyne aptars karą, karinę tarnybą ir Vokietijos karinį pasirengimą.

Diskusija dėl šaukimo: ar Vokietijos kariuomenė pasiruošusi ekstremaliajai situacijai?
Dabartinės diskusijos apie karą Europoje ir šaukimą į šaukimą Vokietijoje įgauna pagreitį. Atsižvelgiant į besitęsiančią geopolitinę įtampą, ypač dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, kyla daug klausimų. 2025 m. rugsėjo 22 d., pirmadienį, šūkiu „Sunku, bet sąžiningi“ įvairūs ekspertai ir politikai diskutuos apie galimą grįžimą į privalomąją karo tarnybą ir Vokietijos karinį pasirengimą. Laida bus tiesiogiai transliuojama iš Berlyno ir žada įdomią diskusiją šia tema.
Diskusijoje dalyvauja tokie žinomi vardai kaip Norbertas Röttgenas iš CDU, atsakingas už užsienio ir gynybos politiką, taip pat Janas van Akenas iš kairės ir Bundesvero atstovai, tokie kaip Nicole Schilling, generalinio inspektoriaus pavaduotoja. Jauni balsai, tokie kaip teisės studentė Annabell Günther, kuri yra atsargos karė, ir žurnalistas Özge Inan taip pat prisidės prie savo perspektyvų. Šis turas atspindi ne tik karinius iššūkius, bet ir socialinę atsakomybę, susijusią su galimu šaukimu į šaukimą.
Dabartinė padėtis ir šaukimas
Diskusijos apie grįžimą prie šauktinių jau seniai pavėluotos ir jas sustiprina neatidėliotina NATO padėtis. Gynybos ministras Pistorius neseniai paragino didinti karinį pasirengimą atremti dabartinius iššūkius. Tačiau klausimas išlieka: ar užtenka savanoriškos karo tarnybos, ar norint grįžti atgal reikia senosios privalomosios karo tarnybos? Remiantis ataskaita, kurią pateikė GIDS Hamburgas Pasigirsta balsų, kurie mano, kad šaukimo į šaukimą nauda yra itin svarbi siekiant užpildyti personalo trūkumą ir mokymo rezervus.
Palyginus su tarptautiniais modeliais, matyti, kad esama pačių įvairiausių požiūrių į privalomąją karo tarnybą. Buvęs tankų karininkas ir karo ekspertas Andreasas Rappas siekia išsiaiškinti, kaip šaukimas vyksta Europoje ir NATO šalyse, taip pat atkreipia dėmesį į šaukimo vaidmenį užtikrinant patikimą atgrasymą. Tokiose šalyse kaip Švedija galite pamatyti, kaip galima veiksmingai integruoti šaukimą.
Prieštaringos nuomonės ir ateitis
Spaudimas Bundesverui didėja, tačiau nerimaujama, kad pajėgos gali nesugebėti susidoroti su gausėjančiu naujokų kiekiu. Tai išsakė ir SPD politikas Höglas, atkreipęs dėmesį į mokymo ir apgyvendinimo personalo trūkumą. Ji siūlo privalomus tarnybos metus, kuriuos būtų galima atlikti ir Bundesvere. Ši idėja galėtų suburti jaunus ir senus ir atverti naujas perspektyvas skatinti bendrą socialinį ir karinį dalyvavimą.
Naujausia apklausa rodo, kad karių skaičius Vokietijoje pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo iki maždaug 181 000. Vidutinis karių amžius – 34 metai. Šie skaičiai kalba patys už save ir iliustruoja spaudimą veikti. Remiantis informacija iš Deutschlandfunk Ekspertai tikisi, kad būsimoji federalinė vyriausybė šiemet intensyviau spręs šį klausimą.
Ypač įdomi bus kita diskusija, kurioje šios perspektyvos ir pasiūlymai bus išsamiai išnagrinėti. Karas Europoje ir su juo susiję iššūkiai visuomenei kelia didelių klausimų. Kvietimas prisiimti atsakomybę už šalies saugumą yra daugiau nei tik šūkis – tokiais laikais tai yra būtina. Pirmadienio renginys gali būti novatoriškų sprendimų dėl privalomosios karo tarnybos Vokietijoje pradžia.