Minimali darbo užmokesčio krizė: Miuncheno motinos kovoja dėl kasdienio išgyvenimo!

Minimali darbo užmokesčio krizė: Miuncheno motinos kovoja dėl kasdienio išgyvenimo!

München, Deutschland - Miunchene daugelis įstatymų numatytą minimalų atlyginimą suvokia kaip nepakankamas, ypač Bavarijos metropolijoje, kur pragyvenimo išlaidos yra žymiai didesnės nei kaimo regionuose. Remiantis tagesschau Todėl ekonomistai pradėjo reikalauti regioninio laipsnio minimalaus darbo užmokesčio. Ši priemonė turėtų padėti kompensuoti didesnes išlaidas, kurios ypač patiriamos tokiose metropolijos vietose kaip Miunchenas. Realybė parodo jį naudodamas vienišos motinos ir kirpyklos Fabienne Marquardt pavyzdį, kuris, nepaisant maždaug 2 300 eurų per mėnesį, turi tik apie 1700 eurų. Nuoma, kad jūsų dviejų kambarių butui šalta 1000 eurų nuoma, nedaug liko.

Nerimą kelianti statistika teigia, kad maždaug trečdalis Vokietijos gyventojų gyvena „iš rankų į burną“. Daugiau nei 21% gresia skurdas, o apie 15% yra žemiau skurdo ribos, tai yra 1400 eurų grynųjų vienam asmeniui. Tai aiškiai parodo diskusiją apie minimalų atlyginimą, kuris dabar buvo padidintas nuo 8,50 iki 12,82 euro nuo pat jo pristatymo 2015 m. Sausio 1 d., Tačiau daugelyje miestų nepakanka, kad padengtų pragyvenimo išlaidas.

regioninės relės ir iššūkiai

Ekonomikos ekspertai teigia, kad regioniniu mastu pakopinis minimalus atlyginimas, kaip praktikuojama JAV ir Kanadoje, būtų protingas žingsnis. Jungtinėse Valstijose minimalus darbo užmokestis labai skiriasi priklausomai nuo regiono; Pavyzdžiui, bausmės yra nuo 14,70 USD Arizonoje ir 17,50 USD Kolumbijos rajone. Tokio reglamento pranašumas būtų suderinti pirkimo galią ir mažesnę naštą kaimo vietovėms. Tačiau taip pat yra susirūpinimas: politiniai sunkumai įgyvendinant ir padidėjusi biurokratija gali tapti kliūtiniu bloku.

Diskusija apie skirtingą minimalų darbo užmokestį pramonėje tampa vis garsiau, ypač žemės ūkyje. Pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas reikalauja, kad sezoniniai darbuotojai apdovanotų tik 80% minimalaus darbo užmokesčio. SPD ginasi ir perspėja, kad toks diferenciacija kenkia pagrindinei minimalaus darbo užmokesčio idėjai. Jau yra išimčių tam tikroms grupėms, tokioms kaip stažuotojai ir internai.

Ateities pokyčiai ir ES reikalavimai

Minimalus lengvesnis Vokietijos padidėjimas pastaraisiais metais ne kartą sukėlė diskusijas. Nors 2022 m. Spalio 1 d. Padidėjimas iki 12 eurų padidino teigiamų pajamų pagerėjimą maždaug 8 milijonams darbuotojų, palyginimas su kitomis ES šalimis rodo, kad Vokietija, kurios minimalus atlyginimas siekia maždaug 53% vidutinio darbo užmokesčio, yra Europos vidurio puolime. ES paskelbė gaires, kuriose numatoma, kad minimalus darbo užmokestis turėtų būti bent 60% vidutinio darbo užmokesčio, tačiau Vokietija yra po.

Minimalaus darbo užmokesčio komisija patars dėl to, kad ateityje padidės 2025 m. Viduryje, tuo tarpu politikai, tokie kaip Olaf Scholz, reikalauja laipsniško padidėjimo iki 14 eurų ir vėliau net 15 eurų. SPD bosas Saskia Esken palaiko šias pastangas ir perspėja apie per mažą darbo užmokesčio lygį, kuris galėtų dar labiau sustiprinti socialinę nelygybę. Belieka išsiaiškinti, kaip per ateinančius mėnesius vystysis diskusijos apie minimalų atlyginimą ir ar regioninės relės gali būti idealus sprendimas.