Minimalaus atlyginimo krizė: Miuncheno motinos kovoja už kasdienį išlikimą!

Minimalaus atlyginimo krizė: Miuncheno motinos kovoja už kasdienį išlikimą!

Miunchene daugelis žmonių mano, kad įstatymo nustatyto minimalaus atlyginimo nepakanka, ypač Bavarijos didmiestyje, kur pragyvenimo išlaidos yra žymiai didesnės nei kaimo regionuose. Garsiai dienos naujienos Todėl ekonomistai ėmė raginti regioninį minimalų atlyginimą didinti. Šia priemone siekiama kompensuoti didesnes išlaidas, ypač patiriamas metropolinėse zonose, pavyzdžiui, Miunchene. Realybę rodo Fabienne Marquardt, vienišos mamos ir kirpėjos iš miesto pavyzdys, kuri, nepaisant maždaug 2300 eurų per mėnesį bendrųjų pajamų, disponuoja tik apie 1700 eurų. Kai jos dviejų kambarių buto pagrindinė nuoma – 1000 eurų, tai nelabai ir lieka.

Nerimą kelianti statistika teigia, kad maždaug trečdalis Vokietijos gyventojų gyvena „iš rankų į lūpas“. Daugiau nei 21 proc. gresia skurdas, o maždaug 15 proc. yra žemiau skurdo ribos, ty 1 400 eurų grynojo vieno asmens namų ūkiui. Taip aiškiau nušviečiama diskusija apie minimalų atlyginimą, kuris dabar nuo 2015 metų sausio 1 dienos buvo padidintas nuo 8,50 iki dabar 12,82 euro, tačiau daugelyje miestų jo nepakanka pragyvenimo išlaidoms padengti.

Regioninės išleistuvės ir iššūkiai

Ekonomikos ekspertai teigia, kad regioniniu lygmeniu diferencijuojamas minimalus atlyginimas, kaip praktikuojamas JAV ir Kanadoje, būtų protingas žingsnis. Jungtinėse Valstijose minimalus atlyginimas labai skiriasi priklausomai nuo regiono; Pavyzdžiui, kainos svyruoja nuo 14,70 USD Arizonoje iki 17,50 USD Kolumbijos apygardoje. Tokio reguliavimo privalumas būtų suvienodinti perkamąją galią ir sumažinti naštą kaimo vietovių įmonėms. Tačiau yra ir rūpesčių: politiniai įgyvendinimo sunkumai ir išaugusi biurokratija gali tapti kliūtimi.

Diskusija apie skirtingus minimalius atlyginimus pagal pramonės šakas tampa vis garsesnė, ypač žemės ūkyje. Pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas ragina sezoniniams darbuotojams mokėti tik 80% minimalaus atlyginimo. BPD tvirtai ginasi ir perspėja, kad toks diferencijavimas griauna pagrindinę minimalaus atlyginimo idėją. Tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, stažuotojams ir praktikantams, jau yra išimčių.

Ateities pokyčiai ir ES reikalavimai

Minimalaus atlyginimo didinimas Vokietijoje pastaraisiais metais ne kartą sukėlė diskusijų. Nors 2022 m. spalio 1 d. padidinimas iki 12 eurų teigiamai padidino maždaug 8 milijonų darbuotojų pajamas, palyginus su kitomis ES šalimis, Vokietija yra Europos viduryje, o minimalus atlyginimas sudaro apie 53% vidutinio darbo užmokesčio. ES paskelbė gaires, numatančias, kad minimalus atlyginimas turi būti ne mažesnis kaip 60% vidutinio darbo užmokesčio, tačiau Vokietija atsilieka.

Minimalaus darbo užmokesčio komisija apie būsimą didinimą svarstys 2025 m. viduryje, o tokie politikai kaip Olafas Scholzas ragina palaipsniui didinti iki 14 eurų, o vėliau net iki 15 eurų. SPD lyderė Saskia Esken palaiko šias pastangas ir perspėja, kad atlyginimų lygis yra per žemas, o tai gali dar labiau padidinti socialinę nelygybę. Belieka pamatyti, kaip artimiausiais mėnesiais klostysis diskusijos dėl minimalaus atlyginimo ir ar regioninės gradacijos galėtų būti idealus sprendimas.

Apibendrinant, belieka pasakyti, kad, kaip rodo Fabienne Marquardt pavyzdys, nepaisant minimalaus darbo užmokesčio įstatymo pažangos, daugelis žmonių ir toliau susiduria su dideliais sunkumais užsidirbti pragyvenimui tokiame mieste kaip Miunchenas. Ekspertų ir politikų balsai ragina ieškoti sprendimo, kuriame būtų atsižvelgta ir į dirbančių gyventojų poreikius, ir į darbdavių realijas.