Kova dėl pinigų: gerovės valstybė spaudžiama – dabar reikalingos reformos!

Kova dėl pinigų: gerovės valstybė spaudžiama – dabar reikalingos reformos!

2025 m. rugsėjo 15 d. einamajame „Hart aber mugės“ leidime, moderuojamame Louis Klamroth, bus kalbama apie gerovės valstybės ateitį. Programos tema „Slegianti gerovės valstybė – pensijų, mokesčių ir pašalpų piliečiams reformos“. Pagrindinis klausimas, kuriuo siekiama paskatinti diskursą, yra provokuojantis: „Gerovės valstybė per brangi – nesąmonė ar karti tiesa? Svečiai, tarp jų CDU federalinės kanceliarijos vadovas Thorstenas Frei ir SPD parlamentinės frakcijos vadovas Matthiasas Mierschas, į šias svarbias diskusijas atsineša daug patirties ir skirtingų požiūrių. Taip pat dalyvauja Ricarda Lang iš žaliųjų, verslininkė Stella Pazzi, Katja Kipping, Generalinės pariteto asociacijos generalinė direktorė ir Marcus Weichert iš Dortmundo darbo centro.

Šios naujos diskusijos pagrindas – kanclerio Friedricho Merzo paskelbtas „reformų ruduo“. Vėlgi Joyn Ataskaitoje teigiama, kad finansinis atotrūkis gerovės valstybėje iki 2029 m. sieks daugiau nei 170 milijardų eurų. Toks iššūkis kelia keletą neatidėliotinų klausimų: ar federalinė vyriausybė turėtų užkrauti didesnę naštą turtingiesiems? Ar socialinių išmokų mažinimas yra neišvengiamas? O kaip Sąjungai ir BPD rasti bendrą vardiklį, ypač tokiais klausimais kaip pensijos, mokesčiai ir piliečių pinigai?

Spaudimas auga

Diskusiją apie gerovės valstybę lydi ir didėjantis finansinis spaudimas. Pagal tai Deutschlandfunk kancleris išreiškia rimtų abejonių dėl dabartinės sistemos finansinio gyvybingumo. Nors koalicijos partneriai pabrėžia gerovės valstybės svarbą, jie priešinasi raginimams sumažinti, ypač atsižvelgiant į didėjantį nedarbą ir sudėtingą ekonominę situaciją.

Koaliciniame susitarime konkrečiai numatyta pertvarkyti piliečių pašalpų sistemą į „pagrindinį saugumą ieškantiems darbo“. Teisės ir pareigos turėtų būti aiškiai reglamentuotos, o įdarbinimo centrams turi būti pakankamai išteklių. Itin svarbu, kad bedarbiai gautų asmeninius pasiūlymus paremti jų sugrįžimą į darbo rinką.

Pensijų reforma – darbotvarkėje

Temos, kurios taip pat yra diskusijų apie reformą darbotvarkėje, apima pensijų ir sveikatos apsaugos reformas. Piliečių pašalpų gavėjų skaičius išaugo dėl padidėjusio Ukrainos pabėgėlių srauto, kurie nuo 2025 m. balandžio mėnesio ieško apsaugos Vokietijoje. Iš viso 2025 m. federaliniame biudžete piliečių pinigams numatyta skirti 52 mlrd. eurų, o tai sudaro 8% viso biudžeto. ZDF pranešė.

Finansų ministro Larso Klingbeilo teigimu, iki 2029 m. biudžeto atotrūkis turėtų siekti iki 172 mlrd. eurų. Šį iššūkį taip pat apsunkina didėjančios išlaidos gynybai ir senstanti visuomenė. Svarstomas milijardų vertės pensijų paketas. 2025 metams pensijų fondui numatomos 121 milijardo eurų subsidijos, nes pensininkų yra vis daugiau nei įmokas mokančių. Tačiau čia taip pat yra kritikos, ypač dėl vis trapesnės finansinės padėties.

Šiuo metu vykstančios diskusijos buvo ne tik gerai įvertintos žiniasklaidoje, bet ir sulaukė politinio bei socialinio susidomėjimo. Reformos yra svarbios ne tik politinei klasei, bet ir turi didelių pasekmių visiems, kurie priklauso nuo socialinių paslaugų. Artimiausios savaitės ir mėnesiai parodys, ar federalinė vyriausybė atlaiko iššūkius ir kaip visuomenė reaguos į norimus pokyčius.