Cat Power užburia Miuncheną legendiniais Dylano garsais!

Cat Power užburia Miuncheną legendiniais Dylano garsais!

Vakar Miunchene buvo ypatingas vakaras: Chanas Marshallas, geriau žinomas kaip Cat Power, atkūrė legendinį Bobo Dylano koncertą, vykusį Isarphilharmonie 1966 m. Šis renginys pritraukia ne tik užkietėjusius Dylano gerbėjus, bet ir tuos, kurie kino teatre matė naujausią biografinį filmą „Like A Complete Unknown“. Salė buvo beveik išparduota, o publika pasinėrė į įvairiapusį kultūrinį mišinį.

Vilkėdamas žalią kelnių kostiumą, kuris atrodė prašmatniai, Marshall vakarą pradėjo nuo „She Belongs To Me“. Jai akomponavo gitaristas Arsunas Sorrenti ir armonikininkas Aaronas Embry. Jų pasirodymas, atgaivinęs daugelį legendinių Dylano dainų, nebuvo visiškai be asmeninio prisilietimo. Interpretacijos pasižymi sielingesniu vokaliniu koloritu, net naujai nušviečiančiu klasikinį „Just Like A Woman“.

Sėkmingas repertuaras

Devynių minučių trukmės Maršalo monologas apie „Johanos vizijas“ buvo kiek netradicinis, bet neįtikėtinai patrauklus, suteikdamas publikai naują požiūrį į sudėtingus Dylano tekstus. Didelės patrauklios melodijos, tokios kaip „It's All Over Now, Baby Blue“, skambėjo gaiviai aguoniškai, o „Desolation Row“ vėl buvo sutelktas kaip sudėtingas ilgas eilėraštis. Tačiau ne viskas patiko klausytojams: „Mr. Tambourine Man“ palyginus buvo kiek blankokas.

Koncerto roko dalis buvo įjungta su daina „Tell Me, Mama“, suteikdama gerbėjams pažįstamą jausmą, kuris priminė Dylano transformaciją iš folk į roką tuo metu. Jaudinanti „Leopard-Skin Pill-Box Hat“ interpretacija greito tempo roko versijoje buvo vakaro akcentas. Vienintelė rinkinio viršelio versija buvo „Baby Let Me Follow You Down“, kuri nudžiugino gerbėjus ir sukėlė nostalgijos.

Kritika ir požiūris

Nors vakaras padovanojo daug gražių akimirkų, buvo pastebėta ir tai, kad spektaklio dalys atrodė repetuotos. Finalas su „Like A Rolling Stone“ ne visai numušė žiūrovams kojines, tačiau vis tiek verta pabandyti išgirsti Dylano klasiką per asmeninį atlikėjo objektyvą. Tačiau rinkinių sąraše atsispindėjo mintis, kad „Cat Power“ galėtų tęsti gastroles su koverių vakarais, o naujas originalių dainų kūrinys neturėtų likti nepastebėtas.

Kaip Michaelas Bartle'as pažymėjo vienoje iš savo radijo laidų, viršelio versijos nėra tiesiog imitacijos, bet ir vertimas tarp kartų. Cat Power padarė daugiau nei tiesiog pagerbė Dylaną savo pasirodymu; tai atveria naują diskursą apie kūrybinius sprendimus ir atsakomybę tobulėti. [Bayern 2] žodžiais tariant (https://www.br.de/radio/bayern2/podcasts/cover-me-wie-cat-power-bob-dylan-interpretiert-100.html), tai pradeda apmąstyti Dylano transformaciją ir jo muzikos reikšmę mūsų dienomis.

Apibendrinant galima teigti, kad atlikdama garsųjį koncertą Miunchene Cat Power ne tik kvestionuoja viršelių versijų etiką, bet ir sąžiningai bando pagilinti atlikėjo ir publikos santykius. Jų pasirodymas atkreipė ypatingą dėmesį į vieno didžiausių dainų autorių istorijoje palikimą, kurio įtaka išlieka gyva šiuolaikinėse interpretacijose.