Cat Power įkvepia Miuncheno legendinius Dylano garsus!

Cat Power įkvepia Miuncheno legendinius Dylano garsus!

München, Deutschland - Vakar buvo labai ypatingas vakaras Miunchene: Chanas Marshallas, geriau žinomas kaip „Cat Power“, pakartojo legendinį Bobo Dylano koncertą, kuris vyko 1966 m. Isarphilharmonie. Šis įvykis ne tik pritraukia „Dylan“ gerbėjus, bet ir tuos, kurie matė naujausią biopiją „kaip visiškas nežinomas“ kine. Salė buvo praktiškai išparduota, o publika pavydėjo į kultūriškai spalvingą mišinį.

Su žaliomis kelnių kostiumu, kuris stovėjo jos prašmatniai, Maršalas pradėjo vakarą „Ji priklauso man“. Ją lydėjo gitaristas Arsun Sorrenti ir „Harmonika“ grotuvas Aaronas Embry. Jos pasirodymas, kuris vėl atnešė daug legendinių dainų iš Dylano į gyvenimą, nebuvo visiškai išsiveržusi be asmeninės pastabos. Interpretacijoms būdinga labiau sielos balso spalva, kuri netgi apšviečia klasiką „kaip ir moteris“.

Sėkmingas repertuaras

Šiek tiek netradicinis, bet nepaprastai patrauklus, Maršalo devynių minučių monologas „Johannos vizijos“, kuri auditorijai suteikė naują prieigą prie Dylano sudėtingų tekstų. Didelės intriguojančios melodijos, tokios kaip „It’s viskas baigta,„ Baby Blue ““, skambėjo gaiviai aguonos, o „Desolation Row“ vėl buvo sutelkta kaip sudėtingas ilgas eilėraštis. Tačiau ne viskas buvo pagal klausytojų skonį: „Ponas Tambourine vyras“, palyginti su tuo, buvo šiek tiek bespalvis.

Sijono koncerto dalis pateko į vairavimą su „Pasakyk man, mama“ ir siūlo gerbėjams pažįstamą jausmą, primenantį jiems apie Dylano transformaciją iš liaudies į roką. Sparčiai uolėtos versijos „Leopard-Skin“ tabletės „Leopard-Skin-Box“ aiškinimas buvo vakaro akcentas. Vienintelė viršelio versija rinkinyje buvo „Baby Let Me Down You Down“, kuri nudžiugino gerbėjus ir sukėlė tam tikrą nostalgiją.

kritika ir perspektyva

Nors vakaras pasiūlė daug gražių akimirkų, taip pat buvo pažymėta, kad dalys išvaizdos atrodė repetuojamos. Finalas su „Like a Rolling Stone“ tiksliai neleido auditorijai pataikyti iš kojinių, tačiau vis tiek verta pabandyti išgirsti Dylano klasiką per asmeninį menininko objektyvą. Tačiau „Setlist“ atspindėjo mintis, kad „Cat Power“ gali tęsti viršelio vakarus, o naujas darbas su savo dainomis neturėtų būti nepastebėtas.

Kaip Michaelas Bartle'as pažymėjo vienoje iš savo radijo programų, viršelio versijos nėra tiesiog imitacijos, bet ir siūlo vertimą tarp kartų. Jos pasirodymas „Cat Power“ sukūrė ne tik pagarbą Dylanui; Tai atveria naują kūrybinių sprendimų diskursą ir atsakomybę toliau tobulėti. „Bayern“ žodžiais (https://www.br.de/radio/bayern2/podcasts/cover-wie-wie-cat-power-bob-dylan-interpretert-100.html), taip atspindindami Dylans transformaciją ir jos muzikos svarbą.