Privalomoji karo tarnyba atgal? Vokiečiai reikalauja karinės tarnybos visiems!
Dėmesio centre – Miunchenas: diskusijos apie šaukimą į šaukimą, miškų gaisrai Tiuringijoje ir dabartiniai politiniai įvykiai formuoja naujienas.

Privalomoji karo tarnyba atgal? Vokiečiai reikalauja karinės tarnybos visiems!
Kaip atrodo karo prievolės ateitis Vokietijoje? Šis klausimas šiuo metu sukasi daugeliui piliečių, o neseniai atlikta apklausa rodo, kad trys ketvirtadaliai vokiečių norėtų, kad būtų vėl įvesta privaloma karo tarnyba. Garsiai MDR Dauguma respondentų palaiko tiek karines, tiek visuomenines moterų ir vyrų tarnybas. Įdomu tai, kad tik 18 proc. Ypač didelį pritarimą sulaukia Sąjungos ir SPD šalininkai, o dauguma kairiųjų priešininkų.
Tačiau paprastas grįžimas prie šaukimo, kaip kai kas įsivaizduoja, laikomas sunkiai įgyvendinamu. Bundesvero universiteto Hamburge politologas Severinas Pleyeris išreiškia susirūpinimą, kad kol kas neaišku, koks turėtų būti sugrąžinimo tikslas: daugiau karių ar rezervistų. Sustabdžius privalomąją karo tarnybą 2011 m., buvo išardyta daug reikalingų struktūrų, pavyzdžiui, rajonų karių pavadavimo biurai. Nukentėjo ir medikų surinkimo punktai, o kareivinių būklė palieka daug norimų rezultatų. Be to, trūksta instruktorių ir neaiškus vaizdas dėl šiuo metu atliekančių karinę tarnybą, todėl manoma, kad greitas grįžimas į privalomąją karo tarnybą sunkiai įmanomas. ZDF pranešė.
Geopolitinės įtakos ir saugumo politikos pokyčiai
Šios diskusijos apie privalomąją karo tarnybą yra ne mažiau kaip reakcija į geopolitinius pokyčius Europoje. Kadangi JAV nustojo būti patikima Ukrainos partnere, vėl įsiplieskė diskusija dėl jos atkūrimo. Deutschland.de pabrėžia, kad šaukimas buvo įvestas 1956 m. siekiant padidinti saugumą Šaltojo karo metu. Tuo metu buvo reikalaujama, kad suaugę vyrai atliktų karo tarnybą nuo 6 iki 18 mėnesių arba, alternatyviai, atliktų viešuosius darbus socialiniame sektoriuje. Perėjimą prie profesionalios kariuomenės lėmė tikėjimas, kad profesionalesnės pajėgos gali geriau patenkinti šiuolaikinio karo poreikius.
Šiame kontekste karo prievolė vertinama ir kaip galimybė įdarbinti karius, ir kaip socialinės atsakomybės priemonė. Tačiau taip pat įspėjama, kad pakartotinis aktyvinimas negali būti laikomas ilgalaikiu sprendimu. Kritikai teigia, kad Europoje reikia sutelkti dėmesį į gynybinius aljansus, o visoje Vokietijoje diskursas tebėra apkaltintas, nes šalininkai siekia greito grįžimo prie privalomos tarnybos. Bundesveras siekia, kad iki 2031 m. karių skaičius padidėtų nuo maždaug 180 000 iki 200 000, o diskusijos apie privalomąją karo tarnybą galėtų suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Šios intensyvios diskusijos apie privalomąją karo tarnybą Vokietijoje privalumai ir trūkumai išlieka darbotvarkėje, belieka laukti, kaip politikai reaguos į aiškią gyventojų daugumą. Pažvelgus į piliečių nuomones, paaiškėja: ši tema gali turėti ilgalaikės įtakos rytojaus saugumo politikos diskursams.