Mustafa, mažasis futbolininkas: integracija per sportą!

Mustafa, mažasis futbolininkas: integracija per sportą!

„Būti ant kamuolio“ – tai galioja ne tik futbolui, bet ir jaunų žmonių, turinčių migraciją, integracijai, kaip rodo devynerių metų Mustafos pavyzdys. Talentingas „Harras Boys“ žaidėjas išdidžiai vilki dešimtą numerį ant savo žaliai baltų marškinėlių. Prieš ketverius metus jis su šeima atvyko į Miuncheną iš Senegalo, o dabar dalyvauja „buntkicktgut“ projekte, kuris jam siūlo ne tik futbolo komandą, bet ir dalį namų. Kaip praneša BR24, Mustafa ne tik kovoja aikštėje, bet ir susiduria su atskirties išgyvenimais mokykloje, kur kai kurie klasės draugai su juo elgiasi keistai.

Daugeliui vaikų iš migracijos futbolas yra daugiau nei tik sportas. Vokietijoje migrantų šeimų vaikų skaičius nuolat auga: 39 % iš 5,3 milijono vaikų turi tokią kilmę. Mustafa yra ne kas kita, o vienišas. „Bayerischer Rundfunk“ 2021 m. atliktas IZI tyrimas rodo, kad 94 % apklausoje dalyvavusių vaikų su tamsia oda jaučiasi suvokiami kaip „svetimi“ arba „kitokie“. Šį suvokimą taip pat pripažino Shaidas, 16-metis treneris iš Jemeno, kuris stebi futbolo potencialą sustiprinti tokių jaunų žaidėjų kaip Mustafa pasitikėjimą.

Integracija per sportą

„Integracija ant kamuolio“ – toks yra projekto šūkis, kuriuo Mustafa entuziastingai džiaugiasi septynis mėnesius. Įkūrė Rüdiger Heid 1997 m., ji prasidėjo kaip sporto programa bendrame prieglobsčio prašytojų būste ir išaugo į gatvės futbolo lygą, kurią dabar galima rasti ir kituose Vokietijos miestuose. Heidas pabrėžia keitimosi asmeninėmis biografijomis svarbą, siekiant sužadinti smalsumą ir skatinti vienas kito supratimą. Treniruotės – tai ne tik tikslai, bet ir asmeninės žaidėjų istorijos.

Atsidavimas integracijai jaučiamas ne tik aikštelėje. Pažvelgus į statistiką, matyti, kad apie 50 % Bundeslygos žaidėjų yra užsienio piliečiai, o ši dalis išliko nepakitusi per du dešimtmečius. Pastaraisiais metais požiūris netgi pasikeitė: per 2024 m. Europos čempionatą 35 % šalies futbolo žaidėjų buvo iš migrantų šeimų, o tai yra nuosmukis, palyginti su 2010 m. pasaulio čempionatu, kai jis vis dar buvo 48 %. Medienst-Integration toliau aiškinama, kad 69 % futbolo klubų aktyviai remia migrantų integravimo projektus.

Rasizmas kaip didelė problema

Tačiau yra ir iššūkių. Statistika rodo, kad 16% futbolo klubo narių sutinka su rasistiniais teiginiais, o 2023/2024 metų sezone trijose geriausiose lygose buvo įvykdyta 7 300 nusikaltimų. Todėl kovos su rasizmu projektai ir iniciatyvos yra būtini siekiant skatinti darnų sambūvį aikštėje ir už jos ribų. Visada diskutuojama, kaip susitvarkyti su dešiniųjų populistinių tendencijų klubuose. Tačiau bendruomenės galios negalima nuvertinti ir nuolat dedamos pastangos didinti futbolo įvairovę.

Kitas įdomus skyrius – migrantų futbolo klubai Vokietijoje. Turėdami 713, jie sudaro apie 4,2 % visų futbolo klubų. Anksčiau šie klubai dažnai vaidindavo pagrindinį vaidmenį integruojant ir išugdė daug talentų. Nuo 2015 m. pabėgėlių krizės DFB taip pat daug dėmesio skyrė pabėgėlių integracijai ir pradėjo daugybę iniciatyvų, kurios taip pat patinka jauniems žmonėms, tokiems kaip Mustafa.

Futbolas suartina žmones – tai ypač akivaizdu parasporto bendruomenėje ir fanų projektuose prieš rasizmą. Tuo metu, kai futbolo įvairovės tema tampa vis aktualesnė, akivaizdu, kad įsitraukimas į klubus gali atnešti ne tik sportinę sėkmę, bet ir socialinius pokyčius. Kaip sakė Rüdiger Heid: „Tai ne tik kamuolys, bet ir buvimas kartu bei keitimasis istorijomis“.

Šia prasme kitą savaitgalį Mustafai kamuolys vėl riedės ir su kiekvienu „įvarčiu“ jis įveiks kliūtis kelyje į didesnį pasitikėjimą savimi ir spalvingesnę ateitį.